Kazanlako kapavietė (Kazanlakas, Bulgarija)

Ši senovinė kapavietė, datuojama IV a. pr. m. e., tikriausiai priklauso svarbiam odrysae – genties, užėmusios pietinę senovės trakų teritorijos dalį dabartinės centrinės Bulgarijos teritorijoje, – vadui ir yra vos už 5 mylių (8 km) nuo trakų sostinės Seutopolio. Vietovė buvo aptikta atsitiktinai ir pradėta kasinėti tik 1944 m. Kapavietė yra tholos – dar vadinama bičių avilio kapaviete, nes yra panaši į tradicinį siaurėjantį kupolinį avilį, ir, tikėtina, kad ją įkvėpė ankstesnės Mikėnų tholos kapavietės Graikijos žemyne, iš kurių geriausiai žinomas pavyzdys yra vadinamasis Atrėjaus lobynas Mikėnuose.

Tačiau ši trakų kapavietė yra daug mažesnio masto: pagrindinė laidojimo kamera yra tik 10,5 pėdų (3,2 m) aukščio, palyginti su Atrėjo lobiu, kurio aukščiausia vieta siekia 42,6 pėdų (13 m). Kaip ir kiti šioje vietovėje esantys trakiečių tolai, ši gerai išsilaikiusi kapavietė padalinta į tris pagrindines dalis – prieškambarį, pagrindinę laidojimo kamerą ir jas jungiantį koridorių, tačiau ji unikali dėl neįtikėtinai detalių freskų, kuriomis išpuoštos visų trijų dalių sienos ir kuriose vaizduojami geometriniai raštai, mūšiai, besiganantys žirgai ir jaudinantis mirusiojo ir jo žmonos atsisveikinimo pokylis. Šios freskos ne tik gražios, bet ir garsios dėl savo beveik nepriekaištingos būklės, todėl laikomos vienais geriausiai išlikusių helenistinio pasaulio meno kūrinių.

Vertingos freskos yra tokios svarbios, kad visa kapavietė yra apsauginiame aptvare, į kurį įeiti gali tik tie, kurie gali įrodyti, kad turi konkretų poreikį studijuoti freskas. Dauguma lankytojų su kapaviete susipažįsta per netoliese pastatytą tikslią kopiją. 1979 m. kapavietė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. (Andrew Smith)

Pirmojo Qin imperatoriaus mauzoliejus (Sianas, Kinija)

Pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang (apie 259-210 m. pr. m. e.) suvienijo Kiniją į vieną politinį darinį. Jis visoje teritorijoje suvienodino raštus, svarsčius, matus ir monetas, jo valdymo metu buvo nutiesti keliai, pastatyti įtvirtinimai ir didelės gynybinės sienos. Tačiau įspūdingiausias imperatoriaus užsakytas architektūrinis projektas buvo jo paties didžiulis laidojimo kompleksas. Kinijos imperatorių ir aukštų pareigūnų kapavietės buvo suprojektuotos taip, kad atkartoja jų gyvenimą žemėje. Kasdieniai indai, bronzos dirbiniai, vaizduojantys protėvius, muzikos instrumentai, žmonos, kurtizanės ir dvaro nariai dažnai būdavo laidojami kartu su mirusiuoju, kad būtų užtikrinta saugi kelionė.

Pasak II a. pr. m. e. istoriko Sima Qian įrašų, mauzoliejus yra miniatiūrinis visatos atvaizdas. Garsiosios terakotinės armijos 8 000 natūralaus dydžio kareivių (kartais lydimų arklių) buvo sumodeliuoti pagal žmonių figūras ir laikė tikrus kardus bei ietis, kad saugotų imperatoriaus nekropolį. Kiekvienam kareiviui suteikta unikali veido išraiška, taip sukuriant tikrovišką individualumo įspūdį. Kad kariai atrodytų dar autentiškesni, jų ginklai, drabužiai ir šukuosenos skiriasi. Ši didžiulė terakotinė armija liudija apie absoliučią pirmojo Kinijos imperatoriaus valdžią ir didžiulius užmojus. (Sandrine Josefsada)

Mingų kapai (Pekinas, Kinija)

1402 m. Zhu Di (dar žinomas imperatoriškuoju vardu Yongle) perėmė Kinijos sostą iš savo sūnėno Zhu Yunweno. Taip jis tapo trečiuoju Mingų imperatoriumi ir perkėlė sostinę iš Nankino į savo miestą Pekiną. Kai 1407 m. mirė jo žmona imperatorienė Xu, Zhu Di pasiuntė aiškiaregį surasti tinkamą vietą imperatoriaus kapavietei. Pasirinkta vietovė buvo tinkama ir kraštovaizdžiui, ir karinei gynybai, nes ją iš trijų pusių supo kalnai. Statybos pradėtos 1409 m., ir galiausiai čia buvo palaidota 13 iš 16 Mingų imperatorių, o paskutinė kapavietė pastatyta 1644 m.

Kapų vieta užima 15 kvadratinių mylių (40 kvadratinių kilometrų) plotą. Nors kapavietės skiriasi savo masteliu ir didingumu, visos jos yra to paties pagrindinio plano. Kiekvieną mauzoliejų juosia siena, o į jį patenkama pro Žymiųjų vartų vartus. Iš jų patenkama į Žymiosios malonės salę, kurioje mirusio imperatoriaus palikuonys atnašaudavo aukas ir atlikdavo garbinimo apeigas. Salės paprastai gaminamos iš nanmu medienos, kuri buvo mėgstama Mingų epochoje. Už salės yra mūru aptvertas imperatoriaus ir imperatorienės laidojimo piliakalnis, o priešais jį – Sielos bokštas. Šiame nedideliame pastate saugoma stela su pomirtiniu imperatoriaus titulu. Aplink kompleksą buvo kv.